E

Informacijos laikmenos tai - materiali terpė skirta duomenims įrašyti. Informacijos laikmenos gali būti kompiuterinės ir nekompiuterinės. Pastarosioms galima priskirti informaciją įrašytą popieriuje nesinaudojant kompiuterio ir jo periferinių įrenginių pagalba, bei laikmenos skirtos laikyti garsinę, vaizdinę ar kitokią informaciją kuriai nuskaityti kompiuteris nėra reikalingas. Laikmenas galima suskirstyti pagal informacijos išsaugojimo pobūdį: 1. magnetinis, 2. magneto-optinis, 3. optinis, Pagrinde, laikmena reikėtų laikyti tokią kompiuterinei informacijai skirtą laikyti įrenginį, kuris informaciją išlaiko ne tik kompiuterio darbo metu, bet ir po kompiuterio išjungimo. Taigi tai yra įrenginiai skirti informacijos užrašymui, kaupimui, laikymui ir atgaminimui. Pagal šiuos požymius informacijos laikmenomis reikėtų laikyti šiuos: 1. Magnetinių diskų kaupiklis (HDD (Hard Disc)) Jis yra pagrindinė informacijos laikymo kompiuteryje ir standartinė kompiuterio komplektacijos dalis. 2. Lankstaus disko kaupiklis (FDD (Floppy Disc)). 3. Magneto-optiniai diskai. 4. Optiniai diskai. 5. Strimerio magnetinė kasetė tai - audio kasetė į kurią strimerio pagalba yra įrašoma kompiuterinė informacija. Strimeris tai įrenginys skirtas kaupti kompiuterinę informaciją kasetinio magnetofono juostose. 2. MAGNETINĖS LAIKMENOS 2.1.FDD laikmenos Prototipas lanksčiojo magnetinio diskelio (FDD-Floppy Disk Drive) atsirado 1950 metų pradžioje. Tuo metu išradimas nesukėlė didelio susidomėjimo. Tik 1971 metais inžinierius Alanas Šugartas iš IBM kompanijos pristatė pirmąją serijine 8colių disketę kompiuteriui. 1976 metais kompanija Shugart Associates išleido pirma 5,25 colių, o 1985 metais Sony pristatė 3,5 colių diskelį ir diskasukį, kuris tapo pagrindinių nedidelės informacijos nešiotojų. Pirmieji diskeliai turėjo 40 takelių darbiniam paviršiui, vėliau 80 takelių. Labiausiai paplitę yra HD (High- Density) 1.44 MB talpos diskeliai. Lyginant šių diskelių vystymąsi su kitomis laikmenomis, pasiekimai nėra dideli: dydis sumažėjo du kartus, talpa padidėjo tik 100%. Šiuo momentų ši laikmena skaitoma morališkai pasenusi ir netenkina šiuolaikinių reikalavimų. Tačiau kol kas dauguma kompiuteriu yra komplektuojama su FDD įrenginių. Yra sukurta daug laikmenų, omega Zip atsirado 1995 metais. 1998 metais jis tapo gana populiarus. Nesuderintas su standartiniais 3,5 colio diskais. Talpa 100 MB. Dabar paplitę 250 MB talpos laikmenos. Palaiko IDE, SCSI, LPT ir USB interfeisą. Labiausiai paplitęs. SuperDisk (LS-120) atsirado rinkoje daug vėliau negu Zip. Suderintas su 3,5 colių diskeliais. Sudaro didžiausia konkurencija Zip. Jis buvo išleistas kompanijos Imation , talpa 120 MB. UHC (Ultra High Capacity) sukurtas Mitsumi Electronics ir Swap Instruments kompanijų panaudojant Antek Peripherails technologiją. Talpos - 1,44МB, 100МB (Zip ) ir 130МB (UHC - praktiškai tas pats Zip tik padidinta talpa ). HiFD (High Capacity Floppy Disk) - didelės talpos diskelis. Sukurtas Fuji (Fuji Photo Film) ir Sony 1998 metais. Talpa 200 MB, žadama padidinti iki 500Mb. Suderintas su 3,5 colio diskeliais. Nelabai paplitęs. 2.1.1. FDD tendencijos Kompanija Fuji Photo Film pristatė technologiją NANO CUBIC (NANO3) kuri leis magnetinių juostų ir lanksčių diskų talpą padidinti dešimtis kartų. NANO CUBIC (2.1pav) yra nevienintelė Fujifilm kompanijos pristatyta technologiją. 1992 metais kompanija pristatė ATOMM (Advanced super Thin layer and high Output Metal Media technologiją, kuri šiuo metu naudojama pakankamai paplitusiuose „Zip“ 100 ir 250 MB talpos diskuose, taip pat 40 GB „DLType“ magnetinės juostos kasetėse (cartridge). 2.1 pav. Magnetinio sluoksnio mažinimas Idėja ATOMM pagrista magnetinio sluoksnio matmenų mažinimo, kadangi gavimas naudingo signalo esant dideliam įrašymo tankiui, kai magnetinis sluoksnis yra storas sukelia nepageidaujamus iškraipymus. Be to esant plonesniam sluoksniui pagreitėja įrenginio greitaveika. Mažinant magnetinį sluoksnį yra įvedamas papildomas nemagnetinis sluoksnis tarp pagrindo ir magnetinio sluoksnio. Storį magnetinio sluoksnio pavyko sumažinti iki 0,2 μm. NANO CUBIC galima skaityti kaip dalini ATOMM technologijos atvejį. Jinai skiriasi tik didesnių storių nemagnetinės medžiagos ir mažesnių magnetinių sluoksnių. Nano3 nuo ATOMM skiriasi ne tik magnetinio sluoksnio storiu. Tam, kad informacija būtų patikimai saugoma, diskų paviršiaus padengimui „Fujifilm“ naudos dvi magnetines medžiagas: feromagnetiką ir bario feritą. Be to, 10-30 nm dydžio dalelės į vieną masę bus apjungiamos specialia surišamąja medžiaga. Greičiausiai pasitelkus Nano3, bus gaminami standartinio 3,5 colio lankstaus diskelio dydžio informacijos laikmenos, kuriose bus išsaugoma nuo 3 GB duomenų. 3 GB talpos lankstūs diskeliai pateikti tik kaip pavyzdys. „Fujifilm“ ketina naudoti „Nano3“ technologiją gaminant įvairias informacijos laikmenas. 2.2. HDD laikmenos HDD yra skaitmeniniai įtaisai - juose magnetiniai signalai saugo atitinkama informaciją. Magnetiniai signalai yra įrašomi į metalinius diskus, kurių paviršius yra padengtas magnetine medžiaga. Disko paviršiuje yra laikoma tik dviejų lygių signalai: viena kryptim ir priešinga kryptimi įmagnetintos paviršiaus vietos. Bet kokiu atveju magnetinė medžiaga įmagnetinta iki soties. Duomenų informacijos blokai yra koduojami ir įrašomi, kaip magnetinio lauko krypčių pasikeitimų seka tam tikrose disko paviršiaus vietose. Skaitymo galvutė reaguoja į magnetinio lauko krypties pasikeitimus, o dekodavimo schemos atstato reikiamą informaciją. Pats pirmasis kietasis diskas pasirodė 1956 metais, kuri sukūrė IBM. Jis buvo naudojamas IBM 305 buvo 61centimetro (24 colių) diametro, galėjo sutalpinti iki 5MB informacijos. Disko informacijos tankis tebuvo 320 bitų kvadratiniame centimetre, o informacijos perdavimo greitis 70 KB/s. Žinoma šis įrenginys neturi nieko bendro su tuo ką mes pripratę vadinti kietu disku, išskyrus pavadinimą ir pagrindinius darbo principus. Pačioje kietų diskų projektavimo pradžioje didelis dėmesys buvo kreipiamas ne į disko matmenys, bet į disko talpą ir spartumą. 1979 metais IBM išleido 3310- pirma kieta diską su 8 colių diskais. 1980 metais “Seagate” išleido 5 MB diską “ST -506″. Jis turėjo keturis 5.25 colių diskus. Diskų matmenų sumažėjimas leido juos panaudoti asmeniniuose kompiuteriuose. 5.25 colių diskai tapo labai populiarus ir buvo naudojami gana ilga laiką. Netgi 1984 metais pasirodęs kietas diskas su 3.5 colių diskais, vėliau tapęs vienų iš svarbesnių standartų kietų diskų gamintojams, tuo metu praktiškai nepaveikė 5.25 colių populiarumo. 2.2 pav. Pirmasis 3.5 colių diskas Pirmieji kietieji diskai asmeniniams kompiuteriams pasirodė 1980 metais. Pionierius šioje srityje buvo “Seagate” su savo 5 MB talpos modeliu “ST -506″.kuriomis norima pakeisti ši magnetinį diskelį. Trumpai aptarsiu keleta iš jų.